terlioti

terlióti, -iója, -iójo Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vl, Žvr, Ml, térlioti, -ioja, ­iojo J190, K.Būg(Kv, Rt), Š, NdŽ, KŽ, Ms, ter̃lioti Rtr, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. D.Pošk, I, L, Alk daryti nešvarų, teršti, tepti: Snargliuotas bučiuodamas térlioja ranką J. Pryšera visa ko, térlio[ja] [vaikas] skinstai Rdn. | prk.: Aš nebnoru nė kningų térlioti dėl tokio spekulianto Štk. Lai tą krikštija jūsų kunegai, bet kitų vaikų aš neleisiu jūsiesiams terlioti M.Valanč. ^ Prastas paukštis, kuris savo lizdą terlio[ja] Lkv. | refl. tr. KlvrŽ, Žlb: Terliótis rankas NdŽ. Su cibuliais laiškais [dažant margučius] nė rankos nesiterlió[ja], nieko Grnk. 2. tr. Tt čiupinėti, gnaibyti, knėboti, maišyti, jaukti, žagti: Kam tu térlioji tą arbatą, kas galės gerti?! DūnŽ. Kam tu duoną terlióji?! DŽ¹. Tėvai, neterliók visą mėsą: vieną verčia, kitą verčia Jrb. Aš pati pasidarau [valgyti], kam man kas terliõs (nenori bendrai valgyti) Kdn. Ans daugiau térlio[ja], nekaip tvarko Slnt. | refl. tr., intr. L, Ser, Čk, Klp: Vaikai terliójasi po purvynę DŽ¹. 3. tr. trempti, malti: Žemė terliójama vežimų NdŽ. 4. tr. šnek. atlikti kokį menkinamą veiksmą: Tik neterliókit (negniaužykit) kačiuko: niekam netiks Trg. Kaip ėmė ryzus terliót (skalbti) nuo ryto, i pietai atėjo Upt. Terlióju terlióju tąs duris, jau ma[n] galva svaigsta Jrb. I su pienišku, a ten meisišku nu kas ten térlios (gamins) vienam antram Vž. | refl. Kv: Jei teip térliosias (dulksnos) par naktį, dirvalės pralys LKT88(Vž). 5. refl. KlvrŽ, Kal šnek. šiaip taip, pamažu ką daryti, krapštytis: Paims ką dirbti, tai terliõsis terliõsis! DŽ¹. Kasdie terliójuos ir nieko nepadarau Vrn. Aš neskęsč, kad vyras bulbas tarkavotų, kad blynus keptų, kad vyras tę terliótųs Žl. A darbo nė[ra], ka térliojys?! Tl. Prauskias greičiau, netérliokias! Rdn. Térliojas, i tiek, kaip žmonys jei dirbtų, būtų padirbę DūnŽ. Pamilšiu aš, ką tu terliósies Jrb. Kiek čia dabar terliósys?! Trg. Bet pradėjai terliótis, pasivėlinai [į autobusą] Slm. Kitas galia térlioties (ruoštis) ir porą valandų Varn. Viena būnu, térliojuos: daržą ravėjau, daba, sakau, eisiu bulvių skabyt Krž. I terliósies čia šventą dieną – jau a kelmas pristojo?! Jrb. 6. refl. Pln, Plt, Krp šnek. be reikalo prasidėti, nenaudingai užsiimti su kuo, gaišti: Kam tau su tokiais niekais terliótis DŽ¹. Kas gi terliõsis su tokia boba? NdŽ. Ką čia su joms terliótis, ka tos žarnos tokios plonytės Jrb. Ką čia su tuo ožiuku terliósies, geriau karvę laikyk Btg. Daug prisikepei [varnų] ir išmetei vištoms, neapsimoka nė térlioties Yl. Netérliokias dėl kelių rublių, neik po teismus! Krš. | Ans nesiterliójo: dėjo į marmūzę, i viskas Grdž. Pailsę bildu bildu susmukom į trobą ir pradėjom su ožkapile terlioties M.Valanč. Jei aš kumet judu pamatysiu vėl besiterliojant su pypkomis, kailį išpersiu M.Valanč. 7. tr. Kv, Pj, Dr, Skd šnek. plūsti, koneveikti, dergti: Šuo, ne vyras esi, ka savo kraują (savo vaiką) térlioji DūnŽ. Pripuolusi o térlio[ja], o térlio[ja] tą žmogų End. Tiek keika, tiek térlio[ja] tus tėvus Šv. I kaip draskės, i kaip térliojo! Varn. | refl.: Eisu aš ten térlioties su boboms! Jdr. \ terlioti; apterlioti; įterlioti; išterlioti; nuterlioti; paterlioti; praterlioti; priterlioti; suterlioti; užterlioti